Net ir smulkius darbus palikite profesionalams!

Sienų šiltinimas

Viena svarbiausių šilumos taupymo priemonių

Nereikia laukti, kol šiluma bus atpiginta, svarbiausia išmokti ją taupyti. Net ir pakeitus šilumos kainos skaičiavimo metodus, žmonių išlaidos būsto šildymui nelabai ir sumažės. Būtina paminėti, kad senesnės statybos namų sienos turi didelį šilumos pralaidumą, dėl to ir išauga būsto šildymo kainos.

Kadangi žiemos tampa vis šaltesnės, ši problema tampa vis labiau aktualesnė. Pastatų sienų apšiltinimas reikalingas tam, kad per nesandarumus sienose šiltas oras nepasišalintų iš patalpų. Kaip žinome, maža šiluminė varža sienos atitvaro konstrukcijos šilumą atiduoda išorinėms konstrukcijoms arba šaltam išorės orui.

Sienų šiltinimo efektyvumas labai priklauso nuo teisingai pasirinkto technologijų sprendimo, šiltintojų sąžiningo darbo, sandarumo reikšmės supratimo. Labai svarbu žinoti, kad ne visi sienų šiltinimo būdai ir medžiagos užtikrina pastato sandarumą, nes naudojant tradicines šiltinimo medžiagas, tokias kaip putų polistireną ar akmens vatą, ne visuomet pavyksta gerai užsandarinti sienų konstrukcijos kampų.

Pastatų sienų šiltinimo būdai gali būti šie:

  • Šiltinant iš išorės
  • Šiltinant iš vidaus
  • Užpildant oro tarpą sienoje

Sienų apšiltinimas iš išorės

Sienų šiltinimas iš išorės bus naudingas tik tuomet, kai sienose nėra tuščio oro tarpo, nes per vidinę sienos dalį sušilęs oras kyla viršun ir per įvairius nesandarumus pastogėje šiluma išeina lauk. Per išorinę sienos dalį šilumos išeina nedaug. Todėl tokiu atveju šiltinti iš išorės neracionalu.

Apšiltinimas iš išorės turi ir pliusų, ir minusų. Šiltinant sienas iš išorės, šilumos izoliacija apsaugo sieną nuo kintančio atšilimo ir atšalimo, susilygina masyvo temperatūra, taip pat ilgėja konstrukcijos tarnavimo laikas. Dar viena teigiama savybė, kad išeinančių garų kondensacijos zona persikelia į šilumos izoliacinę medžiagą.

Vienas iš pagrindinių trūkumų apšiltinant sienas iš išorės, būtų tai, kad vadinamas “rasos taškas” (temperatūra, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė, kaip vakare rasa ant žolės) pereina į apšiltinto sluoksnio vidų ir dėl to padidėja jo drėgmė. Tačiau tai galima išspręsti, naudojant didelio pralaidumo garams skirtą, šilumos izoliacinę medžiagą.

Putų polistirolas

Dažniausiai pasitaikantis sienų apšiltinimo iš išorės būdas – naudojant putų polistirolą. Jo dėka pagerėja patalpų mikroklimatas, sumažinami apšildymo kaštai šaltuoju sezono metu, nes taupoma šiluminė energija dėl geros šiluminės izoliacijos, taip pat nesumažėja patalpų tūris. Tačiau čia kyla įvairių problemų, nes reikia keisti pastato fasadą, o tai kartais sukelia biurokratinių kliūčių.

Akmens vata

Dar vienas paprastas sienų šiltinimo iš išorės būdas yra su akmens vata. Pastato išorės atnaujinimui naudojamiems gaminiams iš akmens vatos būdingas matmenų stabilumas, nes nesideformuoja dėl temperatūrų pokyčių.

Taip pat akmens vata yra nedegi, turi gerą pralaidumą vandens garams, o taip apšiltintos ir nutinkuotos sienos išdžiūsta žymiai greičiau nei šiltintos su polimerinėmis medžiagomis.

Termovata

Efektyvi ir greita sienų iš išorės šiltinimo termovata sistema. Įrengiame prie sienų karkasą, kur bus tvirtinamos apdailinės medžiagos. Po to lygiu sluoksniu užpurškiama termovata (rekomenduojama šiltinti 10cm storio sluoksniu). Tuomet palei karkasą nupjaunama termovata, kur jos yra per daug ir prie karkaso tvirtinamos sienų apdailinės medžiagos.

Svarbu tai, kad čia nereikalingos izoliacinės plėvelės, termovata sustabdo šilto oro nutekėjimą per apšiltintą konstrukciją, taip pat yra gera garso izoliacija.

Sienų apšiltinimas iš vidaus

Sienas šiltinant iš vidaus, išsaugoma išorinė pastato apdaila, tačiau prarandamas naudingas plotas. Tai pat gali padidėti laikančiosios konstrukcijos drėgmė: per šiltinimo medžiagas, kurios dažnai būna laidžios garams, vandens garai praeina ir pasilieka tarp šaltos sienos ir apšiltinimo. Šilumos izoliacinė medžiaga sulaiko šilumos judėjimą iš vidaus į sieną, taip mažindama jos temperatūrą, taigi konstrukcija drėksta dar labiau.

Dar vienas niuansas, kad žiemą, atšalus orams, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras. Pridrėkusios sienos per vėsesnę vasarą dažniausia nespėja išdžiūti ir jose pasilieka drėgmė. Todėl apšiltintų sienų stiprumas ir termoizoliacinės savybės pastoviai blogėja. Specialistai rekomenduoja sienas šiltinti iš vidaus tik tuomet, kai to neina padaryti iš išorės.

Vienas pagrindinių būdų, šiltinant sienas iš vidaus, tai yra putų polistirolo plokštės. Siekiant, kad šiltinimas būtų efektyvus, plokštės storis turi būti ne mažiau 5cm.

Iš vidaus taip pat galima šiltinti ir termovatos pagalba, tik skirtingai nuo šiltinimo išorėje, čia vatos sluoksnis turėtų būti ne daugiau kaip 5cm storio.

Lietuvoje plačiai siūlomi sienų oro tarpo užpildymo būdai. Skiriasi tik medžiagomis, kainomis ir technologija.

Užpildant oro tarpą sienoje

Oro tarpas sienose – tai namą apsupantis oro “kaminas”, kuris ištraukia dalį šilumos, nes nuo vidinės sienos dalies sušilęs oras kyla viršun ir išneša iš patalpų per sienas prarandamą šilumą, tuo tarpu per įvairius nesandarumus skverbiasi šaltas oras.

Taigi, jei sienose yra oro tarpai, būtina sustabdyti oro konvekciją juose ir kokybiškai užpildyti tam skirta medžiaga. Šias medžiagas galime suskirstyti į dvi grupes – birias medžiagas ir termoputas.

Birios medžiagos

Birios medžiagos, tai vienas iš seniausių tradicinių būdų. Jį galima naudoti tik masyviose sienose ir tai gaunamas tik dalinis apšiltinimas. O priežastys to yra tai, kad oras tarpe juda tarp birių užpildo dalelių išnešiodamas šilumą, nebus garso izoliacijos, po kiek laiko tos medžiagos suslūgsta ir viršuj atsiranda tarpas, o nuo to gali būti pažeistas ir fasadas.

Daugelis birių medžiagų gerai sugeria drėgmę, todėl pridrėkusios nuo išorinės šlapių sienų dalies (nes izoliacinė plėvelė nededama) jos sukrenta ir priešingai, kad išlaikyti šilumą, pačios gali virsti šalčio laidininku. Pavyzdys – smulkinta akmens vata arba ekovata.

Ekovata

Ekovata – tai termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, kuri gali būti, kaip ir kitos birios medžiagos, apšiltinta su specialia pūtimo įranga arba rankiniu būdu. Specialistų teigimu, ji labai paplitusi Skandinavijos šalyse.

Teigiama, kad ekovata apšiltinus pastatų medines konstrukcijas, mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių ligų, pelijimo, o kilus gaisrus ši medžiaga apsunkina ugnies patekimą į vidų. Ekovata pasižymi geromis šilumos, garso ir garo izoliacijos savybėmis.

Termoputos

Tačiau vis dėlto pažangesnis būdas yra užpildyti sienų oro tarpus termoputomis. Jos besiplėsdamos tinkamai užsandarina oro tarpą, sustabdo oro konvekciją jame, bet leidžia pašalinti iš sienos drėgmę.

Ši technologija skirta tiek mūrinių, tiek medinių apmūrytų namų sienų šiltinimui. Termoputos negenda, nepūva, nepelija, nebijo šalčio, bekvapės, saugo metalines konstrukcijas nuo korozijos.

Taigi, vertinant visus tris galimus sienų šiltinimo būdus, jų pliusus ir minusus, galime teigti, kad išorinis apšiltinimas yra pats racionaliausias. Sienos apsaugomos nuo nepalankaus išorės poveikio, atšalimo, todėl ant vidinių sienų paviršių nesusidaro kondensatas, taip sienos gali “kvėpuoti”. Taip pat sukuriama papildoma garso izoliacija bei pailgėja konstrukcijos eksploatacijos laikas.